Filmo „Karo žirgas“ recenzijos By Miglė Kundrotaitė 8C and Medeina Viluma 8C. Teacher – Lina Meškauskienė.

image_printPrint This 🙂

Rašymo gairės čia:

https://thevoice.space/2018/10/kaip-rasyti-filmo-recenzija-by-lina-meskauskiene/?preview_id=10195&preview_nonce=a277d74273&_thumbnail_id=10251&preview=true

Filmo „Karo žirgas“ recenzija

„Karo žirgas“ – žymaus kino režisieriaus S.Spielbergo sukurtas istorinis filmas, kino teatruose pasirodęs 2011 m., pasakojantis apie nenutraukiamą žmogaus ir gyvūno ryšį ir jų jaudinančius nuotykius.

Ši istorinė drama pasakoja apie berniuko Alberto ir žirgo Džojaus draugystę. Veiksmas vyksta 1914 m., Pirmojo pasaulinio karo metu. Nuošaliame Anglijos kaimelyje neturtinga šeima už paskutinius savo pinigus nusiperka jauną, grynakraujį žirgą, visai netinkantį darbui laukuose. Tėvai liūdi, nebežinodami, kaip toliau reikės gyventi, tačiau sūnus Albertas jiems pasižada išdresuoti kumeliuką. Netrukus tarp berniuko ir žirgo, vardu Džojus, užsimezga glaudus ryšys ir jiems kartu pavyksta išarti akmenuotą lauką. Deja, menkas derlius šeimos finansinių problemų neišsprendžia, todėl tėvas, kankinamas sąžinės graužimo, nusprendžia Albertui nežinant Džojų parduoti kariuomenei. Tai sužinojęs vaikinas pasiryžta pats eiti į karą ir taip susigrąžinti draugą. Po ilgų ir skausmingų pastangų, smogus priešų armijai, nuo nuodingų dujų apakęs Albertas ir vielų sužeistas Džojus susitinka karo ligoninėje ir patraukia namo skambant karo pabaigos varpams.

Šis filmas ir jo istorija man paliko didelį įspūdį. Jame apstu jaudinančių išgyvenimų. Mane sužavėjo berniuko ir žirgo atsidavimas ir ištikimybė vienas kitam. Net ir skiriami didelio atstumo, draugai susitinka ir taip įrodo, kokia svarbi jiems yra judviejų draugystė.

Rekomenduoju šį filmą visiems, kas dar nepatyrė, ką reiškia tikra draugystė. Be jos mūsų gyvenimas būtų blankus, neįdomus. Draugai tau parodo, kad esi svarbus, mylimas ir kad jie visuomet bus šalia. Visus šiuos pojūčius man sužadino ne tik pats filmo veiksmas ar veikėjai, bet ir aktorių apranga, muzika. Taip pat buvo puikiai imituotas karo veiksmas, kiekviena paleista kulka vertė mane krūpčioti, o filmui laimingai pasibaigus net ašara skruostu nuriedėjo. Tai jausmingas filmas, pasakojantis apie tikrąsias vertybes ir išgyvenimus, kurie keičia mūsų požiūrį į pasaulį.

Miglė Kundrotaitė, 8c

Filmo „Karo žirgas“ recenzija

Neseniai pažiūrėjau S. Spielbergo režisuotą filmą „Karo žirgas“. Tai dramos žanro kūrinys apie karą, sukurtas pagal Michael Morpurgo to paties pavadinimo knygą. Filme pasakojama apie berniuko ir jo žirgo draugystę Pirmojo pasaulinio karo metu. Šis filmas man labai patiko.

Filmo veiksmas prasideda gražioje pievoje – kumelė pagimdo kumeliuką. Kai arkliukas užauga, jį nuveža parduoti. Kadangi žirgas labai stiprus ir gražus, beveik nesuabejojęs už visus pinigus jį nusiperka vienas vyras. Šeimininko sūnus Albertas pavadina arklį Džojumi, jį dresuoja ir tarp jų užmezga stipri draugystė. Tačiau šeimai pradeda trūkti pinigų, jiems grasinama, kad atims ūkį bei žirgą, jei laiku nesumokės už ūkio nuomą. Šeima nusprendžia išarti didelį lauką ir užsėti ropėmis, jomis atlyginti ūkio šeimininkui. Tik Džojus, deja, ne darbinis arklys. Jis stiprus, rudas žirgas, keturiomis baltomis kojomis bei baltu rombu ant kaktos. Žirgas sutvertas bėgti… Tačiau Albertas sugeba jį išmokyti arti – visi stebisi tokiu stebuklu. Ropės užauga, tačiau užeina stipri liūtis ir jos visos supūva. Ateina tamsūs laikai, karas. Vaikino Alberto tėčiui nebelieka kitos išeities, kaip tik parduoti Džojų. Ilgą laiką jis tarnauja kaip karo žirgas, kol jo raitelis žūva kare. Patį Džojų bei jo bendražygį, taip pat netekusį raitelio, priglaudžia mergaitė, gyvenanti malūne su savo seneliu. Bet ir čia jis neužsibūna ilgai, jį pasiima vokiečiai vežimams temti. Arklio draugas Albertas tampa kariu. Paskutinio mūšio metu jis yra apakinamas dujų. Jam dar neatgavus regėjimo, atsklinda žinia apie žirgą, įsipainiojusį į vielas, jį išlaisvina vokietis ir anglas. Pastarasis parsiveda Džojų į savo būstinę, kur Albertas net nematydamas jį atpažįsta. Pabaiga laiminga – jie abu grįžta namo.

Ši filmo istorija mane sudomino. Veiksmas plėtojamas nuosekliai. Tik galbūt pernelyg ištęstas. Filmas labai ilgas, dviejų su puse valandos, manau, kad siužetą buvo galima sutalpinti į trumpesnį laiką. Būtent dėl šios priežasties kartais pabosdavo žiūrėti, būtų gerai sumažinti nereikalingų scenų skaičių. Tačiau filmas įdomus, gerai parinkti aktoriai. Nežinau, ar filmo tema yra labai aktuali šiais laikais, tačiau tikrai yra apie ką susimąstyti. Šiais laikais gresiantis karas būtų daug pavojingesnis dėl šių laikų išradimų, tokių kaip atominės bombos, naikintuvai. Žūtų daug daugiau žmonių. Man labai patiko viena frazė iš šio filmo, kurią aš įsidėmėjau: „Karas atima viską ir iš visų“. Man taip pat patiko filmo stilius, muzika, įtikinami efektai. Labai įdomus paskutinės scenos apšvietimas – vaikinas grįžta namo su savo žirgu, jį pasitinka tėvai. Saulė leidžiasi, aplinkui vyrauja raudona, juoda spalvos. Motinos veidas taip pat apšviestas keistai, galbūt šiek tiek nenatūraliai raudonos spalvos. Taigi, įvairios detalės, operatoriaus puikus darbas daro filmą patrauklų.

Manau, kad šis filmas gana įdomus. Tikrai rekomenduočiau jį pažiūrėti, ypač istorinio žanro filmų mėgėjams arba žmonėms, kuriems patinka arkliai, domina karo tema. Yra ką pakritikuoti, tačiau apskritai filmas puikus: geri aktoriai, profesionalus operatoriaus darbas graži muzika. Filmą galima žiūrėti vienam arba kartu su šeima.

Medeina Viluma, 8c

2 thoughts on “Filmo „Karo žirgas“ recenzijos By Miglė Kundrotaitė 8C and Medeina Viluma 8C. Teacher – Lina Meškauskienė.

  1. Pingback: Reader

What do you think? Leave a reply:)

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.