“Prisiminimas” & “Sapnas” By Urtė Krasauskaitė 6A. Teacher – Lina Meškauskienė.

image_printPrint This 🙂

Prisiminimas

Dailininkė: Edita Suchockyte

Užmerkiu akis… Ošia medžiai… Banguoja jūra… Taip ramu ir gera…

Įsivaizduoju, kaip su tėvais atvažiuojame į Palangą. Man kokie treji metukai ir aš tokia laiminga! Bėgu, kiek kojos neša iki jūros. Pamačiusi tą Baltijos jūrą ir smėlį taip apsidžiaugiu, jog lekiu prie tėvų, paimu juos už rankų ir tempiu, kiek jėgų turiu iki pat jūros! Pradedu bėgioti, šokinėti, taškytis vandenyje! Man nesvarbu, kad mano rūbai šlapi, man tiesiog linksma ir aš juokiuosi iš visos širdies! Tėvai taip pat… Džiaugiuosi būdama su jais… Mes taškomės iki pat vakaro. Pradėjus leistis saulei, susipakuojame daiktus, šiek tiek toliau atsistoję ir apsikabinę pasiklausome jūros ošimo. Tai tiesiog nuostabu… Šypsausi „iki kaklo“. Tėvai juokiasi iš manęs, o aš pradedu lakstyti po smėlį ir šūkauti:

-Wohooo, Wohooo!

Mama pagauna mane ir nuneša į tėčio glėbį. Visi trys juokiamės. Po kiek laiko aš pasiūlau nusipirkti ledų. Kadangi šilta, tėvai sutinka.

Nueiname į kavinukę šalia jūros, nusiperkame kas ledų, kas pyragaičių. Įsitaisome ant saulės prišildytų miegmaišių, atsisukame į saulę ir žiūrime, kaip ji krenta į vandenėlį…

Po kiek laiko mes atsistojame ir nueinam Palangos tilteliu atgal. Eidama tėčiui sakau:

-Myliu tave, tėveli, bet aš labai pavargau ir noriu miego…

Tėtis paima mane ant rankų, apkabina ir aš tik merkiu, merkiu ir užmerkiu akis…

Atmerkusi akis pamatau jūrą, medžius, senas man labai gerai žinomas vietas ir nusišypsau taip, kaip tada – iki ausų 🙂 …

Sapnas

Atmerkiau akis ir nesupratau, kur aš. Buvau tamsiame miške, net nemačiau, kur eiti. Buvo baisu…

Ilgai keliavau, kol pagaliau miško gale pamačiau tamsias dureles su skylute. Priėjau ir pabeldžiau į duris. Po gana ilgo

Iliustravo Rugilė Audenienė

laiko duris atidarė kažkokia senutė. Namas atrodė mažas, kol nenusileidome laiptais žemyn. O ten! Ir milžinų, ir nykštukų, ir Snieguolė, ir Pelenė, ir Raudonkepuraitė, ir vilkas, ir Gražuolė, ir Pabaisa, ir dar daug, daug įvairiausių pasakų veikėjų! Buvau tokia nustebusi, jog vos nenugriuvau… Stovėjau išsižiojusi…

Jie nekreipė į mane dėmesio, kol nesušukau:

-Sveiki!

Atsisukę veikėjai pradėjo sveikintis, šokti aplink mane, dainuoti ir net juokauti. Dar vis buvau nustebusi, bet po truputį įsidrąsinau šokau ir dainavau kartu su jais!

Muzika grojo taip skambiai ir linksmai! Šokau ligi pat vakaro, o gal ir ryto, net nepastebėjau. Po kiek laiko išgirdau labai gerai man žinomą dainą, todėl pramerkiau akis ir supratau, jog tai mano žadintuvas!

Labai norėjau grįžti į sapną… Bet teko keltis. Šį sapną prisimenu iki šiolei. O Snieguolė ir kiti turbūt dar linksminasi mažame senutės name…

What do you think? Leave a reply:)

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.